Vienas knygas mes atrandame susižavėję viršeliu, kitas – perskaitę anotaciją, o labai dažnai knygos atkeliauja į mūsų gyvenimą po geros rekomendacijos. Šį kartą su geru draugu (ir labai geru knygų, bei filmų rekomendatoriumi ;D) kalbėjome apie profesorių Randy Pausch. Tai vienas iš tų žmonių, kurie savo pavyzdžiu įkvėpia tūkstančius. Daug nepasakosiu, juk atsiliepimas ne apie Jį. Siūlau susipažinti, jei dar neatradote šios asmenybės. (paskutinė jo paskaita apie vaikystės svajones – http://www.youtube.com/watch?v=ji5_MqicxSo)
Taigi tęsiant diskusiją apie mokytojus, kuriuos atsimename visą gyvenimą, draugas pasiūlė perskaityti Albom Mitch knygą “Antradieniai su Moriu“. Tai ne vienintelė šios knygos rekomendacija, taip pat vienas artimas žmogus įvardijo ją (knygą) kaip geriausia iš kada nors skaitytų. Išvydusi ją bibliotekoje neatsispyriau pagundai susipažinti su šia knyga, ir deja… Deja , tikriausiai dėl per didelių pagyrų, knyga neišdildomo įspūdžio nepaliko. Taip, tai graži istorija apie išskirtinį mokytoją, apie gyvenimą ir apie žmogaus santyki su mirtimi. Tai šilti ir labai asmeniniai antradieniai su senyvu pasiligojusiu dėstytoju. Tokių knygų reikia, kurios tiesiog spinduliuoja šiluma, nors ir rašo ne apie pačius mieliausius dalykus. Ne pati geriausia, bet verta dėmesio.
argija 