Agatha Christie “Ir tada nebeliko nei vieno Dešimt indėniukų“

 

Šiame detektyve tvyro nuolatinio pavojaus atmosfera. Visi personažai yra padarę nusikaltimų, o patekę į salą, iš kurios nėra kaip išvykti, ima įtarinėti vienas kitą ir bijoti atpildo už savo kaltes.

“Pats žodis “sala“ kažkoks magiškas, jis kursto fantaziją. Gyvendamas saloje, netenki ryšių su pasauliu. Visu pasauliu tampa sala. Pasauliu, iš kurio galima ir nesugrįžti.“

Vienas po kito nužudomi salos svečiai, o baisiausia tai, jog visi puikiai žino, jog žudikas vienas iš jų. Žmogžudystės tiksliai vykdomos paga seną vaikišką skaičiuotę:

 “Dešimt indėniukų susiruošė pietauti,                                                                                                                                                                            Paspringo vienas gurkšniu, ir liko devyni.

  Devyni indėniukai nuėjo pamiegoti,                                                                                                                                                                                      Ryte viens neprabudo – jų liko aštuoni.

                                <…>“

Kol galiausiai…

Tai mano pirmoji pažintis su legendine detektyvų rašytoja Agatha Christie. Pažintis, kuri esu įsitikinusi šia vienintele knygą tikrai neapsiribos. Detektyvas iš ties puikus, manau nusipelnė aukščiausio įvertinimo. Taigi 10 iš 10.

Parašykite komentarą